|
|
 |
| Paliudijimai |
Gyvenimo mokykla
Slovėnija
|
Saš Kravos
„Kaip buvęs aukščiausios klasės sportininkas pirmuosius 18 savo gyvenimo metų praleidau sporto aikštelėje. Dėl kelio traumos nebedalyvavau varžybose. Sporto varžybas iškeičiau į barus ir laukinius vakarėlius bei pradėjau rūkyti, prie ko pripratau. Tikrai rūkiau per ilgai, beveik 19 metų.
Nuo 1989 m. iki 1995 m. aš siekiau karjeros ir užėmiau įvairias aukštas pareigas tarptautinėje kompanijoje, kurios pagrindinė veikla – tabako gaminių prekyba.
1989 metais mano asmeninis gyvenimas smarkiai pasikeitė. Meluočiau, jei sakyčiau, jog niekada negalvojau mesti rūkyti ar iš tikrųjų pakeisti savo darbą – nebenorėjau dirbti tabako pramonėje.
Galutinė priežastis, dėl kurios mečiau rūkyti, buvo rimta mano tėčio liga. Tai buvo dovana jo gimtadienio proga. Žinojau, kad to jis iš tikrųjų norėjo. Nuo to laiko neįtraukiau nė vieno cigaretės dūmo, o mano tėtis pasveiko. Po daugybės metų mano sveikata žymiai geresnė ir vėl aktyviai sportuoju. Mesti rūkyti buvo vienas iš geriausių sprendimų mano gyvenime.
Šiandien aš vadovauju „Z glavo na zabavo“ fondui, kuris jaunuolius supažindina su kenksmingu piktnaudžiavimo alkoholiu poveikiu ir parodo, kad linksmintis galima ir be gėrimų ar narkotikų „pagalbos“.“ |
|
|
|
|
|
|
|
