Kas yra pasyvus rūkymas?
Pasyvus rūkymas yra procesas, kuomet nerūkantieji įkvepia tabako dūmus, kuriuos iškvepia aplink esantys rūkantieji. Tai, ką įkvepia nerūkantieji, sudaro degančio tabako dūmas ir rūkančiojo iškvepiamas oras. Tik 15 proc. cigaretės dūmo yra įkvepiama rūkant, o visa kita pasiskirsto aplinkoje ir gali būti įkvepiama kitų ten pat esančių žmonių.

Tabako dūmuose yra daugiau nei 4000 cheminių medžiagų, iš kurių daugiau nei 50 sukelia vėžį žmogui ir daugiau nei 100 – nuodingos. Rūkančiojo iškvepiamuose dūmuose kai kurių iš šių medžiagų yra dar daugiau nei dūmuose, kuriuos jis įkvepia. .

Pasyvaus rūkymo pavojai
Tyrimas, atliktas 2004 m. balandį ir paskelbtas British Medical Journal[1], akcentuoja didžiulį pasyvaus rūkymo pavojų. Anot autorių, suaugusiųjų, kurie gyvena su rūkančiaisiais, mirtingumas yra 15 proc. didesnis, (net jei jie patys ir nerūkė) nei suaugusiųjų, kurie gyvena aplinkoje, kurioje nerūkoma. Tų pačių metų gegužę Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad pasyvus rūkymas sukelia plaučių vėžį net žmonėms, kurie niekada nerūkė[2]. Ši organizacija taip pat pažymėjo, kad žmonės, gyvenantys su rūkančiaisiais 25 proc. dažniau suserga išemine širdies liga, nei tie, kurie nesusiduria su pasyviu rūkymu. Be to, tabako dūmai ypač veikia vaikus, kurie gyvendami su rūkančiais tėvais, dažniau serga kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, bronchine astma. Būsimoms motinoms rūkant nėštumo metu dažniau gimsta neišnešioti kūdikiai, taip pat yra didesnė staigios kūdikių mirties sindromo tikimybė. Be viso to, nerūkantieji patiria nemalonų prirūkytos aplinkos poveikį, sukeliantį kosulį, galvos skausmą, sudirgusias akis, pykinimą, kvėpavimo problemas ir t.t. 2001 metais 15 Europos Sąjungos valstybių-narių pasyvus rūkymas sukėlė nuo 50 000 iki 100 000 mirčių.[3]Europos Bendrija aktyviai plėtoja nerūkymo politiką. Apie tai išsamiau galima sužinoti interneto svetainėse
http://www.help-eu.com
ja
http://europa.eu.int/comm/health/.../tobacco_en.htm

Teisinė struktūra
Europos Sąjungoje pasyvaus rūkymo atžvilgiu veikia direktyva ir rekomendacija. Direktyva dėl sveikos ir saugios darbo aplinkos (89/391/EEC) teigia, jog “poilsio kambariuose turi būti imamasi tinkamu priemonių apsaugoti nerūkančiuosius nuo tabako dūmų”. Be to, 2002 metais Taryba patvirtino rekomendaciją, skatinančią šalis nares imtis teisinių priemonių tinkamai apsaugoti nerūkančiuosius nuo pasyvaus rūkymo darbo vietose, uždarose viešosiose vietose ir viešajame transporte. [4]
Teisinė struktūra ir veiksmai, skirti pažaboti kenksmingą pasyvaus rūkymo poveikį, skiriasi kiekvienoje šalyje. Airija ir Norvegija kol kas yra vienintelės šalys, kuriose uždrausta rūkyti visose darbo vietose, baruose ir restoranuose. Tikslas – apsaugoti darbuotojus nuo prirūkytos aplinkos ir taip tausoti jų sveikatą. Airijoje šis draudimas yra pilnai įgyvendintas 94 proc. darboviečių. Airiai rūkantieji taip pat patvirtino, kad jie vis mažiau rūko namie. Dauguma Europos Sąjungos valstybių įvedė įstatymus, draudžiančius rūkyti viešose vietose. Airija, Italija, Malta, Suomija, Olandija ir Švedija, uždraudė rūkyti darbo vietose, tačiau ne visos jų uždraudė rūkyti viešbučiuose ir viešojo maitinimo įstaigose. Prancūzija, Belgija, Lenkija, Vengrija, Estija, Suomija pasiūlė sukurti vietas rūkantiesiems ir nerūkantiesiems.

Kliūtys, kylančios įgyvendinant rūkymo prevencijos įstatymus
Rūkymo prevenciją užtikrinančių institucijų arba nėra arba jos yra labai silpnos. “Vieta rūkantiesiems” yra neapibrėžta koncepcija, kurią sunku įgyvendinti ir tai visiškai neapsaugo nerūkančiųjų, kadangi oras iš rūkančiųjų patalpos maišosi su oru nerūkančiųjų patalpose. Visiškas uždraudimas išlieka geriausiu pasirinkimu.

Priemonės paremti įstatymą prieš pasyvų rūkymą
Šalia pagrindinių kontrolės priemonių, Airija ir Malta naudoja papildomas priemones, pavyzdžiui:- Telefono linija, kuria galima gauti informaciją apie naująjį įstatymą, taip pat informaciją apie metimą rūkyti. Numeris yra ant kiekvieno cigarečių pakelio, parduodamo Maltoje.
- Reklaminė kampanija, vykdoma visoje šalyje.
Teigiamas šių įstatymų poveikis buvo stebimas daugelyje studijų. 2002 metais British Medical Journal paskelbė, kad visiškas uždraudimas rūkyti darbo vietose, sumažina surūkomų cigarečių skaičių 29 proc.[5]
Išvados
Ar tokie įstatymai prieš pasyvų rūkymą kaip Airijoje turi būti priimami Europos lygiu?

Rekomenduojama, kad visos ES narių vyriausybės sektų Airijos pavyzdžiu ir uždraustų rūkymą viešose vietose. Toks uždraudimas leistu ne tik apsaugoti darbuotojus, tačiau kartu ir klientus, kurie priversti kvėpuoti tabako dūmais.Tikimąsi, kad aiškūs pasyvaus rūkymo žalos sveikatai įrodymai padės Europos Komisijai ir nacionalinėms vyriausybėms įrodyti įstatymų draudžiančių rūkyti viešosiose vietose reikalingumą.

Keitimasis gera praktikaDauguma šalių, peržiūrėjusių savo įstatymus, rėmėsi Airijos, Italijos, Maltos ir Norvegijos pavyzdžiais. Yra įrodymų, kad visiškai uždrausti rūkyti yra lengviau, kadangi apribojimai kelia nemažai sumaišties ir ginčų tarp rūkančiųjų ir nerūkančiųjų.

Šaltiniai: [1] Sarah E Hill, “Mortality among never smokers living with smokers”, British Medical Journal, 05.04.2004.[2] WHO International Agency for Research on Cancer. Monograph on the evaluation of the risk to humans: tobacco smoke and involuntary smoking. Lyon, France 2004; Vol 83. htpp://monographs.iarc.fr [3] British Medical Association (2002). Towards Smoke-Free Public Places. London, UK, November. www.bma.org.uk [4] Council Recommendation of 2 December 2002 on the prevention of smoking ans on initiatives to improve tobacco control (2003/54/EC), Official Journal L 022, 25/01/2003 P. 0031 - 0034[5] Fichtenberg and Glantz (2002). Effect of smoke-free workplaces on smoking behaviour: Systematic Review, BMJ vol.325, 27 July

Pastabos:
- Ši informacija buvo paruošta remiantis Europos rūkymo prevencijos tinklo (European Network for Smoking Prevention
– ENSP) ekspertų išvadomis. (2005 m. balandis).
- Tekste išreikštas požiūris negali būti laikomas oficialia Europos Komisijos pozicija.
- Nuorodos ir šaltiniai yra teksto dalis.