Vėžys yra visų piktybinių auglių, kurie greitai auga ir plinta į kitas organizmo dalis, pavadinimas.
Vėžys paveikia kiekvieną, vyrą ar moterį, jauną ar seną, nėra jokių išskirtinių bruožų. Kadangi egzistuoja įvairios jo formos, norisi labiau kalbėti apie vėžinius susirgimus, o ne tik vėžį. Tačiau vėžys, iš esmės, yra liga, pasireiškianti anarchine ląstelių proliferacija normaliuose organizmo audiniuose. Šios ląstelės atsiranda iš to paties klono, pirminės vėžinės ląstelės, kuri įgyja tam tikras savybes, suteikiančias galimybę jai nepriklausomai dalytis ir formuoti metastazes.
Kalbant konkrečiais terminais, vėžys yra bendras terminas, apibrėžiantis ligą, kuria sergant, tam tikros žmogaus organizmo ląstelės pačios nekontroliuojamai dalinasi. Naujosios atsiradusios ląstelės gali sudaryti piktybinį auglį ar neoplazmą arba pačios pasklisti po visą organizmą. Išskiriamos kelios vėžio formos: krūtų, žarnyno, gimdos, odos, prostatos ir t.t.
Yra keletas veiksnių, dėl kurių galima susirgti vėžiu; jie vadinami karcinogeniniais arba kancerogeniniais. Jie gali būti genetiški, t. y. paveldimi, arba atsirandantys aplinkoje dėl užterštumo, maisto, radiacijos (dažniausiai saulės) ir dėl kai kurių bakterijų sukeliamų infekcijų.
Tabakas yra ypač didelis kai kurių vėžinių formų (plaučių, burnos, gerklų, gerklės, inkstų, gimdos kaklelio, žarnyno ir t.t.) rizikos veiksnys.
Šiandien jau yra pripažinta, kad cigarečių rūkymas yra pagrindinė plaučių vėžio (85% iš visų atvejų) ir gerklės vėžinių susirgimų priežastis. Rizika atsiranda dėl tabako, ypač dėl nikotino, kuris akivaizdu, jog yra karcinogeniškas, ir dėl jo priedų, nepaisant jo vartojimo formų (cigaretė, cigaras ar pypkė).
Europos kovos su tabaku programa HELP jums gali suteikti daug informacijos ir paramos metant rūkyti.
|
