„Rūkančių mokinių ir studentų skaičius 2001–2005 metais sumažėjo perpus“, – džiaugiasi organizacijos „Paryžius be tabako“ (pranc. Paris sans tabac PST) prezidentas, gydytojas pulmonologas Bertrand Dautzenberg. Pagal šios organizacijos nuo 1991 m. atliekamų kasmetinių tyrimų duomenis sumažėjo tiek rūkančių merginų, tiek vaikinų skaičius.
„Su rūkymu susijęs įvaizdis gerokai pasikeitė“, – teigia AP-HP (pranc. Assistance Publique Hôpitaux de Paris) organizacijai atstovaujantis profesorius. „Anksčiau rūkymas buvo norma. Po informacinių kampanijų jis pradėtas suvokti kaip žalingas teršalas.“ Šį teiginį patvirtina ir faktas, kad gerokai sumažėjo rūkančiųjų iki 16 metų skaičius, 12–13 metų paauglių grupėje rūkančiųjų sumažėjo net 80 proc., o 14–15 metų – 61 proc. Šiame universitate stengiamasi gerbti vadinamąjį Evino įstatymą ir jame draudžiama rūkyti kiemuose ar panašiose vietose. Rūkaliams palikta tik viena speciali vieta. „Tačiau toje vietoje tiek dūmų, kad norisi vemti“, – pastebi Carole, kuri neseniai metė rūkyti. Daugelio koledžų ir aukštųjų mokyklų teritorijose rūkymas uždraustas, nors kartais galima rasti užrašų, nukreipiančių į rūkymo vietas, skirtas vyresnio amžiaus žmonėms. Situacija universitetuose kiek keblesnė – tik trys iš septyniolikos apklaustų Prancūzijos universitetų siekia uždrausti rūkymą. Nepaisant to, net 65 proc. rūkančių studentų neprieštaravo, kad rūkymas universitetuose būtų uždraustas. Gali būti, kad šių prevencijos priemonių poveikis pastaruoju metu susilpnėjo. Cigarečių pardavimų skaičius 2005 metais, kaip ir jaunųjų rūkalių skaičius šiek tiek padidėjo.
„Le Figaro“, 2005 m. balandžio 20 d
http://www.lefigaro.fr |
